30-ies metų istorija: nuo plyno lauko investicijų iki tvarios, modernios spaustuvės
„Šiandien Lietuvos gyvenime atsitiko neeilinis įvykis“, – štai taip prieš trisdešimt metų, per „Lietuvos ryto“ spaustuvės atidarymą Vilniaus rajone, Skaidiškėse 1994-ųjų gruodžio 04d. pratarė laikraščio „Lietuvos rytas“ redaktorius Gedvydas Vainauskas.
Nepriklausomybė
Neeilinis įvykis ir dėl to, kad spaustuvė buvo suprojektuota ir pastatyta vos per metus, plyname lauke Vilniaus pašonėje, be jokios Vyriausybės bei valstybės institucijų finansinės pagalbos. Pasak G.Vainausko, tai buvo labai svarbu norint išlikti absoliučiai nepriklausomiems.
Per 1993-1994 metus į spaustuvę buvo investuota 16 mln. litų, visi joje sukomplektuoti įrengimai buvo atgabenti iš Vokietijos, o spausdinimo popierių pradėta tiekti iš Švedijos.
Pasak G.Vainausko, turėti tokią spaustuvę buvo būtina. Viena, atspausdinti tokio didelio laikraščio, kokiu tapo „Lietuvos rytas“, be savo spaustuvės būtų buvę neįmanoma. Antra, reikėjo, kad laikraščio spauda būtų geresnės kokybės.
Be to, laikraštis privalėjo atspindėti įvairias aktualijas, dienos įvykius, todėl atsirado būtinybė nepriklausyti nuo kitų spaustuvių darbo grafiko bei jų darbo valandų.
Ryžtą imtis spaustuvės statybų sustiprino ir tai, kad „Lietuvos ryto“ dienraštis buvo pradėtas leisti kiekvieną darbo dieną. Vadinasi, spaustuvę jis privalėjo pasiekti ir sekmadieniais.
Iš pradžių redakcijai pirmadienio numerį teko spausdinti maža spausdinimo mašina „Vilties“ spaustuvėje, nes tuo metu valstybės įmonė „Spauda“ atsisakė sekmadieninio darbo.
Spalvota spauda
Pasak tuomečio spaustuvės direktoriaus Petro Lunio, spaudos technologijos sparčiai tobulėjo.
1994 metais joje buvo galima atspausdinti 64 puslapių leidinius, o per metus, padidinus įrenginių galingumą, leidinių apimtys padidėjo dvigubai. Be to, vokiška technologija sudarė galimybę ir laikraštį, ir reklamą spausdinti spalvotai.
Spaustuvės paslaugų poreikis rinkoje didėjo, ir joje 1995 metais jau buvo spausdinama apie 30 laikraščių bei pirmieji spalvotieji leidiniai – „Verslo žinios“, „Šeimininkė“ ir kiti.
1997 metais „Lietuvos ryto“ spaustuvėje buvo pradėtas spausdinti pirmasis spalvotas 52 puslapių apimties žurnalas „TV antena“. Jo tiražas tuo metu siekė 140 tūkst. egzempliorių.
Eksporto rinkos
Dabar UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė tapo viena didžiausių ir moderniausių, kartu – aplinkai draugiškų ofsetinių spaustuvių Baltijos šalyse, kurioje spausdinama per 150 pavadinimų leidinių, o metinė apyvarta siekia apie 20 mln. eurų.
Pasak bendrovės „Lietuvos ryto“ spaustuvė generalinio direktoriaus Pauliaus Vižinio, šiuo metu apie 60 proc. jos produkcijos eksportuojama į Vakarus bei Skandinavijos šalis – užsakymų gaunama iš 15 užsienio valstybių.
Bendradarbiaujame su didžiausiais ir patikimiausiais popieriaus, dažų, kitų spaustuvei reikalingų medžiagų gamintojais bei tiekėjais. Mūsų veiklos principas – aukščiausia kokybė, griežtas terminų laikymasis, dėmesys kiekvienam projektui“, – sakė P.Vižinis.
Dėmesys – tvarumui
Pasak P.Vižinio, naujausia investicija, kuri siejosi ir su spaustuvės 30-mečiu, buvo skirta įsigyti moderniai, aštuonspalvei lapinei spausdinimo mašinai HEIDELBERG XL 106. Ji naudojama labai aukštos kokybės žurnalams bei katalogams spausdinti.
Kartu tai yra investicija ir į tvarią veiklą, nes naujoji mašina yra dar draugiškesnė aplinkai. Ji nenaudoja dujų, todėl neliko CO2 emisijos į aplinką, o ir elektros energijos sąnaudos yra nedidelės.
Dar viena svarbi aplinkosaugai detalė – naujojoje spausdinimo mašinoje naudojami dažai, kurių sudėtyje yra tik ekologiška alyva.
Savo ruožtu įmonė „Lietuvos ryto“ spaustuvė yra sudariusi pirkimo sutartis tik su žaliosios – saulės bei vėjo jėgainių gaminamos elektros energijos tiekėjais, o išduoti „SCS Global Services“, BM Certification“ sertifikatai liudija, kad tai – tvarios gamybos standartus atitinkanti įmonė.
Kadangi ypatingą dėmesį skiriame aplinkos tausojimui, tad leidiniams naudojame tik sertifikuotą popierių.
Dar 2014-aisiais pirmieji Lietuvoje gavome „Nordic Ecolabel“ sertifikatą, užtikrinantį, kad spaudai naudojamos medžiagos bei visa produkto gamybos proceso grandinė atitinka griežtus aplinkos apsaugos reikalavimus“, – sakė P.Vižinis.